Skip to content

Kelionės – geriausia minimalizmo mokykla

Prieš penkerius metus į 30 kilogramų sveriantį lagaminą turėjau sutalpinti visą savo gyvenimą. Tuomet, to dar nežinodama, pradėjau savo kelią link minimalizmo. Klausiate, kas tas minimalizmas? Minimalizmas – tai dalykų, kuriuos mes vertiname, tyčinis skatinimas ir to, kas atitraukia nuo jų dėmesį, pašalinimas. Paprastai tariant, tai yra gyvenimas su intensija. Ir tuomet, išsikraustydama į Tailandą, turėjau gerai pagalvoti, ko man reikia, ką aš vertinu, be ko negaliu ar nenoriu gyventi.

Neturėdama pastovių namų (iš 5 metų Tailande, tik 1,5 metų nuomojausi butą) ir gyvendama tik viešbučiuose, turėjau atidžiai sekti lagamino turinį. Prieš pirkdama mažiausią dalyką turėjau pagalvoti, ar jam atsiras vietos, ar neteks man jo bereikalingai tampyti jau ir taip sunkiame lagamine. Taip iš mano gyvenimo dingo suvenyrai, papuošalai, kurių nenešiojau, žurnalai, nenaudojami laideliai, neįdomios knygos, drabužiai, kuriuos apsirengiu tik kelis kartus per metus. Atsiradusią laisvą vietą pakeitė tai, kas man svarbiausia – kokybiška kosmetika, knygos (bet tik susijusios su darbu, o kitas, lengvesnio pobūdžio, atsisiųsdavau į elektroninę skaityklę) bei patogi avalynė, reikalinga darbui. Supratau, kad man patinka naujausios technologijos, todėl man negaila sumokėti 400 eurų už triukšmą blokuojančias ausines ar tūkstančio eurų už naujausią „iPhone“ telefoną. Tačiau tai padaryti galėjau tik tuomet, kai atsisakiau to, kas nereikalinga ir taip sutaupiau ne tik vietos, bet ir pinigų.

Keliaudama pradėjau vertinti kokybę, ypač drabužių, avalynės ar kuprinių, nes tai buvo dalykai, būtini mano darbui. Bandžiau pirkti batukus už keliolika eurų, tačiau tai baigdavosi nuospaudomis ir greitu nusidėvėjimu. Todėl iki šiol mano spintoje tik vienas megztinis, vienas džinsinis švarkelis, džinsai, dvi suknelės ir kelios palaidinės. Su tiek man pavyko išgyventi kelerius metus. Žinoma, dabar, grįžus į Lietuvą, reikės palto, aulinių batų, pirštinių, vadinasi, kažkurioje kitoje srityje reikės vartoti mažiau.

Galbūt kažkam atrodo, kad toks gyvenimo būdas yra savęs ribojimas, tačiau priešingai – mane minimalizmas išlaisvino, suteikė kitokį gyvenimo pajutimą. Tad, kaip minimalizmas man padėjo gyvenime?

  • Ryte susiruošti man netrunka. Turiu tik tarpusavyje derančius, patogius ir tvarkingus drabužius, todėl nereikia stovėti prieš veidrovį bandant suderinti nesuderinamą spintos turinį. Ta pati taisyklė galioja ir makiažui. Tailande svarbiausia buvo rytinės veido procedūros (čia jau minimalizmu nekvepia), bet vėliau sekė tik kremas nuo saulės, BB kremas su SPF, sausa pudra (nes veido oda karštame klimate linkusi blizgėti), blakstienų tušas ir vazelinas.
  • Pradėjusi galvoti, ką perku, pradėjau nebeišmetinėti maisto. Anksčiau parduotuvėje pirkdavau tai, ko norėjo akys, bet fiziškai nepajėgdavau suvalgyti. Dabar mano šaldytuve beveik tuščia, bet aš kasdien valgau namuose gamintą šviežią maistą. Tereikia planuoti.
  • Lagaminą galiu susipakuoti per pusvalandį. Tiksliai žinau, ko man reikės, turiu nedaug pasirinkimo, todėl nuvykusi atostogauti panaudoju daugiau nei 90 procentų lagamino turinio
  • Namus ar kambarį galiu susitvarkyti per kelioliką minučių, nes didžioji dalis paviršių yra tušti, tereikia nuvalyti dulkes. Neturiu dulkes renkančių kilimų, paveikslų, statulėlių ar lentynų. Tokiu būdu į gyvenimą atkeliauja švara ir estetika.
  • Jaučiuosi išsilaisvinusi nuo pirkimo manijos. Nors yra keletas sričių, kur mėgstu išlaidauti (knygos apie Azijos šalis, kokybiška kosmetika ir veganiškas maistas), mane saugu paleisti net į didžiausią prekybos centrą, nes maža tikimybė, kad ką nors nusipirksiu. Man tiesiog nieko nereikia.
  • Nustojau lyginti savo gyvenimą su kitų. Man pradėjo nerūpėti, ką kiti vilki, kur ir kaip gyvena. Tai kiekvieno asmeninis reikalas, svarbiausia – žiūrėti savęs. Pamažu visos reklamos televizijos, žurnaluose ar internete man neiššaukdavo nepilnavertiškumo ar trūkumo jausmo. Žiūrėdama į gražius daiktus nebegalvoju – o kad aš galėčiau tai turėti. Aš tiesiog pasidžiaugiu, jei žmogui tai suteikė laimės, ir toliau gyvenu taip, kaip patinka man.
  • Turbūt didžiausias minimalizmo pliusas – sutaupyti pinigai. Tik dėl to, kad nustojau vartoti viską iš eilės, galiu sau leisti nusipirkti tai, ką vertinu, nors kaina būna ir nepadori. Bet tokių daiktų mano gyvenime vos keli. Už sutaupytus pinigus aš keliauju, pasirenku geresnius viešbučius ar skanesnį maistą. Aš uždirbu tuos pačius pinigus, per kelerius metus milijoniere netapau, tiesiog pradėjau leisti juos tam, kas iš tiesų svarbiausia.
  • Minimalizmas mažina vartotojiškumą. Mažiau ir atsakingiau perki, mažiau kenki aplinkai, žmonėms ir planetai. Mažiau plastikinių maišelių, mažiau išmetamų daiktų, daugiau sąmonės ir atsakomybės.
  • Turiu daugiau laiko sau ir savo pomėgiams. Man reikia mažiau tvarkytis namuose, mažiau skalbti, mažiau laiko sugaištu ieškodama daiktų ar rinkdamasi, ką apsirengti. Laiką, kuris lieka, galiu skirti knygoms, grožio procedūroms, pokalbiams su draugais ar kitiems gyvenimo malonumams.

4 Comments

  1. Vakaris Šaulys Vakaris Šaulys

    Svarbiausias dalykas – išmokti susikrauti lagaminą taip, kad neprisiimtum visos spintos, dažniausiai atrodo, kad visko reikės. Nors paskui lieka dalis daiktų nepanaudotų. Atrodo, prireiks 6 marškinėlių, nors prireikia 3-4.

    Anksčiau pirkdavau viską kas įmanoma ir kas gražu, ypač tolimose egzotiškose šalyse. Dabar, gal todėl, kad jau daug ką turiu ir išbandžiau, mažai ką perku.

    Nors man dar toli iki tokio minimalizmo, kad keliaučiau su dviem marškinėliais, su dušo žele ir jausčiausi, jog nieko man nepritrūks, turbūt tai ateina su laiku ir su patirtimi.

    Bent jau miegmaišį miniatiūrinį nusipirkau 🙂

    • Astra Astra

      Manau, kad minimalizme, kaip ir kitose gyvenimo srityse, svarbiausias yra procesas, o ne rezultatas. O jūs, panašu, jau gerokai pažengęs į priekį, vadinasi – tikslas pasiektas, o paskui – kaip Dievas duos 🙂

  2. O aš apie minimalizmą supratau iš to, kad persikrauščiau iš tėvų gyvent vienas… Ir pamačiau kiek mažai man, realiai, tų daiktų reikia. O visą turtą, kurį palikau, pirma tingėjau persikelti tiesiog. Gerai, kad tingėjau 🙂

    • Astra Astra

      Tikrai taip! Ir aš esu palikusi tokią dėžę daiktų pas mamą. Jau nebepamenu, kas joje 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *